Kauno Laisvoji Ekonominė Zona

Lietuva ir pagrindiniai ekonominiai rodikliai

Lietuva ir pagrindiniai ekonominiai rodikliai

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo ES nare.

2007 m. gruodžio 21 d. Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės:

Nėra oro, sausumos ir jūrų sienų kontrolės;
Laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas.

BVP dinamika:

Paskutinį dešimtmetį po Rusijos krizės vyravo aukštas BVP augimas. 2003 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo pats sparčiausias rytų Europoje – BVP, palyginus su 2002 m., išaugo 9,7 proc. ir sudarė 16,27 mlrd. eurų veikusiomis kainomis. Vienam šalies gyventojui per metus tenkanti BVP dalis siekė 4711 eurų. Per pirmą 2004 m. pusmetį, palyginus su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu, BVP išaugo 7,2 proc. 2006 m. Lietuvos BVP sudarė 63 596 mln. Lt. Krizės laikotarpiu buvo juntamas BVP nuosmukis, tačiau prognozuojamas ekonomikos atsigavimas ir tolesnis augimas.

Metai	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009	2010
BVP pokytis, %	6,7	6,9	10,2	7,4	7,8	7,8	9,8	2,9	-14,7	1,3

Kaip dalis nuo BVP, mokesčių našta Lietuvoje yra 5% mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis:

Gamybos ir eksporto mokesčiai yra mažesni nei ES vidurkis;
Pelno ir nuosavybės mokesčiai dvigubai mažesni nei ES vidurkis;
Darbo sąnaudų indeksas - mažiausias Europoje.

Paspauskite ant grafiko norėdami pamatyti didesnį vaizdą:

Investicijos Lietuvoje

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. pirmąjį ketvirtį TUI srautas Lietuvoje sudarė 800,4 mln. litų.

Palyginti su 2010 m. ketvirtuoju ketvirčiu, TUI įplaukos Lietuvoje padidėjo 206,2 mln. litų, arba 34,7 procento. 2011 m. kovo 31 d. sukauptosios TUI Lietuvoje sudarė 36,2 mlrd. litų ir per pirmąjį šių metų (2011) ketvirtį jų suma Lietuvoje padidėjo 3,4 procento. Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) užsienyje srautas šių metų pirmąjį ketvirtį buvo neigiamas (–28,8 mln. Lt), t. y. Lietuvos TI užsienyje mažėjo. Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2011 m. kovo 31 d. sudarė 5,2 mlrd. litų ir per pirmąjį 2011 m. ketvirtį jų suma užsienyje sumažėjo 3,9 procento.

Tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą 2007 metais sudarė 28,92 mlrd litų, 2008 metais – 34,6 mlrd litų, 2009 metais 31,48 mlrd litų, 2010 - 35,1 mlrd. litų. Didžiausią investicijų dalį sudaro Skandinavijos šalių, Vokietijos bei Lenkijos investicijos.

TUI Lietuvoje:

Metai	1997	1998	1999	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009	2010
Investuotojų skaičius	1045	1624	1758	1893	1996	2108	2444	2652	2901	3150	3151	3396	3615	3876
TUI, mlrd. LTL	4.16	6.5	8.25	9.34	10.66	13.18	13.7	16.19	23.9	28.92	35.50	32.04	33.7	35.10

Pagrindinės šalys investuotojos:

	2009 01 01		2010 01 01
Pagrindinės šalys investuotojos (metų pradžioje)	mlrd. LTL	proc.	mlrd. LTL	proc.	pokytis, proc.
Iš viso:	31,59	100	33,28	100	5,3
Švedija	5,3	16,8	3,93	11,8	-25,9
Lenkija	1,85	5,9	3,49	10,5	88,3
Danija	2,76	8,7	3,47	10,4	25,8
Vokietija	3,18	10,1	3,45	10,4	8,5
Nyderlandai	2,12	6,7	2,27	6,8	7,5
Estija	2,4	7,6	2,16	6,5	-9,8
Rusija	1,68	5,3	2,15	6,5	27,8
Suomija	1,75	5,5	1,58	4,7	-10
Latvija	1,97	6,3	1,43	4,3	-27,7
Norvegija	1,25	4	1,24	3,7	-0,5
Kitos šalys:	7,33	23,1	8,11	24,4	10,7

Pagrindiniai 3 užsienio investuotojai Lietuvoje:

Investuotojas	Šalis	Sektorius	Investicija (mln. EUR)	Sukurtos darbo vietos
Gazprom	Rusija	Kuro pramonė	380,41	2234
PKN Orlen	Lenkija	Kuro pramonė	259,56	1672
ThermoFisher Scientific	Kanada	Molekulinė biologija	202,7	22

Kiti šeši investuotojai - komerciniai bankai (Konversbank, SEB, Barclays, WesternUnion, Danske, DnB NORD).

Darbo rinka Lietuvoje

Išsilavinimas

Lietuvoje lyginant su ES vidurkiu aukštąjį išsilavinimą turi dvigubai daugiau žmonių.

Kaune šiuo metu veikia aštuoni universitetai:

Kauno technologijos universitetas – www.ktu.lt;
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – www.lsmuni.lt;
Vytauto Didžiojo universitetas – www.vdu.lt;
Lietuvos žemės ūkio universitetas – www.lzuu.lt;
Vadybos ir ekonomikos universitetas – www.ism.lt;
Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetas – www.kdf.lt;
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas – www.khf.vu.lt;
Lietuvos kūno kultūros akademija - www.lkka.lt.

Kauno technologijos universitetas – didžiausias technikos universitetas Baltijos šalyse. Jame mokosi apie 14 tūkstančių studentų, iš kurių 8000 studijuoja technines specialybes.

Kalbos

Lietuvos darbo rinkoje 9 iš 10 žmonių moka bent vieną užsienio kalbą (anglų, vokiečių, rusų, prancūzų, lenkų, kinų).

Bent dvi užsienio kalbas teigia mokantys du trečdaliai gyventojų - tai kelis kartus viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį.

Darbo užmokestis

Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje yra vienas žemiausių ES ir yra beveik perpus mažesnis nei vidutinis ES vidurkis.

Prognozuojama, kad taip liks ir ateinančius 10 metų (paspauskite ant grafiko, norėdami pamatyti didesnį vaizdą):

Parsisiuntimui:

Studija apie atlyginimų kitimą Kauno apskrityje (anglų k., PDF)

Lietuva - gera vieta gyvenimui

Vilnius - žalias miestas

„Economist Intelligence Unit“ ir „Siemens“ atliktas 30 Europos miestų-sostinių tyrimas „Europos žaliųjų miestų indeksas“ atskleidė, jog žaliausias Europos miestas yra Kopenhaga. Lietuvos sostinė Vilnius šiame indekse užėmė 13 vietą – aukščiausią tarp mažesniųjų tyrime dalyvavusių miestų – ir aplenkė tokius miestus kaip Varšuva, Dublinas, Ryga, Talinas ar Liubliana.

Vilnius buvo itin gerai įvertintas dvejose – oro kokybės bei atliekų ir žemės naudojimo – kategorijose. Pirmojoje, surinkęs 9,37 balo iš 10, jis užėmė pirmą vietą, o antrojoje – devintą, gerokai aplenkęs kitus nedideles pajamas turinčius Europos miestus.

Ekonominė ir politinė rizika

„The Economist“ žurnalo tyrimų priede „Economist Intelligence Unit“ britų analitikai patvirtino, kad Lietuva yra labai mažos ekonominės ir politinės rizikos šalis. Tyrimai atskleidė minimalią Lietuvos mokestinės politikos riziką. Taip pat buvo pažymėta, kad saugumo bei politinio stabilumo rizika yra minimali. Šalis yra ES bei NATO narė ir savo tarptautinėje bei užsienio politikoje taiko vakarietišką modelį.

Interneto skverbtis

Lietuva pirmauja pasaulyje pagal interneto greitį bei lyderiauja Europoje pagal mobiliųjų skverbtį: